Naujienos  |  Parankiniai  |  Pokalbiai  |  Atsiliepimai  |  Reklama  |  @ 
 

 

  Meniu:
 Titulinis
 Istorija
 Savivaldybė
 Fotogalerija
 Žemėlapis
 Pasaulis
 Skelbimai
 Informacija
 Pramogos
 Nuorodos



 

  Pramogos:
 Žaidimai
 Horoskopai
 Bioritmai
 Sapnininkas
 Anekdotai
 Klonai



 

  Horoskopai:
 Zodiako
 Metų
 Mitų
 Skaičių
 Akmenų
 Medžių
 Gėlių



 

  Paieška:





 

  Vardadieniai:



 

  Horoskopas:

 savaitė  diena
metuose



 
 

Pramogos

 

Horoskopai

 

Graikų (mitų) horoskopas.

 


Kentauras
01.08 - 02.12

 

Harpija
02.13 - 03.18

 

Pegasas
03.19 - 04.24

 

Cerberis
04.25 - 05.30

 

Satyras
05.31 - 07.03

 

Sirena
07.04 - 08.10

Grifonas
08.11 - 09.15

Chimera
09.16 - 10.22

Sfinksas
10.23 - 11.30

Minotauras
12.01 - 01.07

 




 Į viršų Kentauras
(sausio 8 - vasario 12)
 

Kentauras - pusiau žmogus pusiau arklys. Kartu su Satyru įėjo į Dioniso palydą. Išsiskiria impulsyviu charakteriu ir nesusilaikymu, bet kai kurie Kentaurai, pavyzdžiui Chironas, yra išmintingi ir geranoriški ir auklėja graikų mitų didvyrius.

Iš to galima padaryti išvadas, kad ne pas visus, gimusius po šiuo ženklu žvėriškasis pradas dominuoja prieš žmogiškąjį pradą. Astrologai tvirtina, kad Kentaurai visada yra nepriklausomi ir vadovaujasi emocijomis, o ne protu. Jeigu žmonėms Kentaurams sunku kontroliuoti tokius jausmus, kaip pyktis, seksualinis geismas, pavydas ir baimė, jie turi prisiminti išmintingąjį Chironą.


 Į viršų Harpija
(vasario 13 - kovo 18)
 

Tai mitologinė sparnuota būtybė su mirtinai pavojingais nagais ir simbolizuoja kerštą. Graikų mitologijoje tai jūrų dievo Taumanto ir okeanidės Elektros duktė. Tai pusiau moteris pusiau paukštė. Jos vardas išvertus reikštų sūkurį, sūkuriuotą, greitakoję, greitą ir niūrią. Graikų mitologijoje Harpiją siuntė nubausti žmonėms, kurie prasikalto dievams. Harpija atimdavo maistą iš žmogaus kiekvieną kartą, kai tik jis sėsdavo valgyti ir taip tęsdavosi iki tol, kol žmogus mirdavo iš alkio. Pagal Vergilijų Harpija gyveno Aidėje.

Žmogus Harpija sunkiai atleidžia išdavystę. Jis metų metais nešiojasi savyje nepasitenkinimą ir pavydą. Didelį pasitenkinimą suteikia jo priešų nelaimės ir nesėkmės. Aišku ne visi šio ženklo žmonės atrodo ir elgiasi kaip pabaisos, bet jiems reikėtų atminti, kad pernelyg didelis energingumas gali padaryti neigiamą įspūdį aplinkiniams.


 Į viršų Pegasas
(kovo 19 - balandžio 24)
 

Pegasas - sparnuotas arklys, Poseidono ir medūzos Gorgonos sūnus. Jis gimė iš Persėjo užmuštos Gorgonos liemens. Pegasas pakilo į Olimpą, kuriame Dzeusui pristatydavo griaustinius ir žaibus. Pegasą taipogi vadina mūzų arkliuku, kuris kanopa išmušė iš žemės Hipokreną - mūzų šaltinį, kuris turėjo galios pažadinti poetus kūrybai. Pegasą, kaip ir vienaragį galima pagauti tiktai auksiniu žiedeliu.

Kaip ir šis legendinis sparnuotas žirgas, žmogus Pegasas sklendžia aukščiau visų žmonių, geriausiu atveju, savo vaizduotėje. Gimę po šiuo ženklu yra labai išdidūs ir širdies gilumoje esą įsitikinę, kad sukurti geresnei daliai, negu ji jiems teko. Jie nekenčia rutininio darbo ir nesupranta romantikos, todėl kad jiems visuomet atrodo, kad viskas galėtų būti daug geriau.


 Į viršų Cerberis
(balandžio 25 - gegužės 30)
 

Trigalvis šuo, saugojantis įėjimą į mirusiųjų karalystę. Cerberis - vienas iš Echidnos vaikų. Ant trigalvio šuns kaklo raitosi ir bauginančiai šnypščia gyvatės, o vietoje uodegos - nuodinga gyvatė. Jis tarnavo Aidui (mirusiųjų karalystės dievui), stovėjo prie Pragaro varų ir saugojo įėjimą. Sekė, kad niekas neišeitų iš Pragaro, kadangi iš mirusiųjų karalystės išėjimo nėra. Kada Cerberis lankėsi žemėje (tai atsitiko dėl Heraklio, kuris caro Eurisfėjaus įsakymu atvedė iš Aido), baisusis šuo kruvinomis savo seilėmis apseilėjo žemę, kur išaugo nuodingoji žolė akonita. Šią žolę Medėja naudojo savo burtų receptuose.

Žmonių Cerberių labai piktas būdas, jie pasiruošę žmogui nurauti galvą vien tik dėl to, kad jis juos tik supykdė. Jeigu Cerberiui tenka sulaikyti savo kraujo trokštančius išpuolius, jis pradeda kentėti nuo aštraus ir pastovaus streso. Taip, kad vienintelis Cerberių kelias yra į natūralų, o ne į apsimetėlišką gėrį.


 Į viršų Satyras
(gegužės 31 - liepos 3)
 

Satyras - graikų mitologijoje vaisingumo demonas, įėjo į Dioniso (vyno ir švenčių dievas) palydą. Satyrai padengti vilna, ilgaplaukiai, barzdoti, su arklio ar ožio kanopomis ir ausimis, arklio uodegomis, bet liemuo ir galva - žmogaus. Satyrai - bjaurūs triukšmadariai, jie pastoviai žaidė, šoko ir gėrė vyną. Astrologų teigimu Satyrų galvoje seksas, seksas ir dar kartą seksas ir jie tą puikiai žino.

Vyrai Satyrai - begėdžiai mergišiai, paskui save paliekantys sudaužytas širdis ir išsiskyrusias šeimas. Moterys Satyrės labiau linkę įsibrauti į svetimas šeimas ir sugriauti jas, negu ieškotis laisvo partnerio. Tie Satyrai, kurie įgyvendina savo gamtinius troškimus, tampa neįtikėtinai energingais ir sėkmingais žmonėmis.


 Į viršų Sirena
(liepos 4 - rugpjūčio 10)
 

Graikų mitologijoje demonai moters pavidale. Pagal Apolodorą jos gimė iš mūzos Melpomenos ir Akselojaus, to paties vardo upės dievo. Tai pusiau moterys, pusiau paukštės, iš mamos paveldėję dieviško grožio balsą. Jos gyvena saloje, kurios uolos nusėtos aukų kaulais ir sudžiuvusia oda - Sirenos savo dainavimu įsivilioja į salą jūreivius, o po to juos užmuša. Homeras pasakoja apie tai, kaip Sirenos bandė pas save įsivilioti Odisėją.

Gyvenime žmonės Sirenos naudojasi savo patrauklumu, žavesiu siekiant asmeninių tikslų ir nepaisant aplinkinių interesų. Moterys Sirenos (dažniausiai blondinės) menamo bejėgiškumo dėka puikiai moka manipuliuoti vyrais. Vyrai Sirenos naudojasi tuo pačiu būdu, prisidengę apsimestiniu jaunatvišku naivumu.


 Į viršų Grifonas
(rugpjūčio 11 - rugsėjo 15)
 

Grifonas - būtybė su erelio galva ir sparnais ir liūto kūnu - mitologinis žvėris, sujungiantis žvėrių ir paukščių karalių savybes. Todėl jis reiškia jėgą ir budrumą, be to viduramžių Europoje jis simbolizavo dvilypę Kristaus prigimtį - dieviškąją ir žmogiškąją. Dantės Dieviškojoje komedijoje Grifonas traukia Kristaus vežimą. Grifonas sugeba rasti ir paslapčia saugoti auksą, dėl to jis ėmė simbolizuoti mokslą ir augantį kapitalą. Kaip saulės saugotojas, Grifonas buvo priskirtas saulės dievui Apolonui, kurio vežimą jis vežiojo po dangų. Heraldikoje sutinkami Grifonai moteriškos prigimties - su sparnais ir vyriškos - be sparnų. Eduardo III mylimiausias žvėris Grifonas tapo vienu iš karališkųjų Anglijos žvėrių simbolių.

Grifonas - karinga, stipri ir fanatiška būtybė. Todėl ir šio tipo žmonėms būdingi tie patys bruožai. Jie fanatiški ir pasiruošę aktyviais veiksmais kovoti dėl savo įsitikinimų. Praėjusiais amžiais žmonės, priklausantys šiam ženklui, dalyvavo raganų medžioklėse ir kitose represijose.


 Į viršų Chimera
(rugsėjo 16 - spalio 22)
 

Chimera graikų mitologijoje - pabaisa, gimusi iš Echidnos ir Tifono. Turi tris galvas - liūto, ožkos ir gyvatės. Iš Chimeros burnos veržiasi ugnis. Apolodoras ją aprašė taip: "ne tik vienas žmogus, bet ir ištisa armija negalėtų nugalėti pabaisos. Priekinė Chimeros kūno dalis buvo liūto, uodega - drakono, iš trijų jos galvų ožkos galva buvo per kūno vidurį ir atsiraugėjo ugnimi. Chimera niokojo žemę ir žudė gyvulius". Chimerą nugalėjo didvyris Belerofontas, prieš tai prisijaukinęs sparnuotąjį žirgą Pegasą. Matyti, kad Chimera simbolizuoja ugnimi alsuojantį vulkaną. Perkeltine prasme Chimera - fantazija, neišsipildantis noras ar veiksmas. Skulptūroje chimeromis vadinamos fantastinių baidyklių figūros (pavyzdžiui Paryžiaus dievo motinos soboro chimera) ir tikima, kad akmeninės būtybės gali atgyti, kad sukeltų žmonėms siaubą.

Šio ženklo žmonės yra veidmainiai ir pagal situaciją užsideda vis kitokią kaukę.


 Į viršų Sfinksas
(spalio 23 - lapkričio 30)
 

Sfinksas - senojoje graikų mitologijoje sparnuota pabaisa su moters veidu ir krūtine ir liūto liemeniu. Ji gimusi iš šimtagalvio drakono Tifono ir Echidnos. Sfinkso vardas surištas su žodžiu "sfingo" - "spausti, smaugti". Kaip bausmę Gera pasiuntė Sfinksą apsistoti ant kalno netoli Fivų (arba miesto aikštėje) ir šis uždavinėjo kiekvienam praeiviui mįslę: "kas iš gyvų sutvėrimų ryte vaikšto ant keturių kojų, dieną ant dviejų, o vakare ant trijų"? Nepateikus teisingo atsakymo Sfinksas nužudydavo ir taip pradangino daug žinomų fiviečių, įskaitant ir caro Kreonto sūnų. Prislėgtas nelaimės caras paskelbė, kad atiduos karalystę ir Jokastos ranką tam, kuris išvaduos Fivus nuo Sfinkso. Mįslę įmynė Edipas - "žmogus vaikystėje, subrendęs ir senatvėje". Sfinksas iš nevilties metėsi į bedugnę ir užsimušė, o Edipas tapo fivų caru.

Egipte akmeniniai Sfinksų atvaizdai (be sparnų) dažnai saugodavo kapus ir kitas šventas vietas. Sfinksų statulos sutinkamos dažnai. Labiausiai žinoma Didžiojo Sfinkso statula. Pagal Romos mokslininką ir rašytoją Titą Flavijų, egiptiečių Sfinksas - jėgos ir proto simbolis: liūto liemuo reiškia jėgą, o žmogaus veidas - protą. Ir jėga ir protas reikalingi Sfinksui, kad galėtų saugoti pilnus brangenybių kapus ir piramides.

Žmogus Sfinksas irgi taupo pinigus, jo pagrindinis bruožas - stiprus prisirišimas prie materialinės gerovės. Siekti pelno Sfinksams padeda šaltas protas, gudrumas ir apskaičiavimas.


 Į viršų Minotauras
(gruodžio 1 - sausio 7)
 

Minotauras - graikų mitologijoje pabaisa su žmogaus liemeniu ir jaučio galva, gyvenęs Krito saloje. Pagimdytas dievo Helioso dukters Pacifėjos, nuo jaučio, siųsto dievo Poseidono (arba nuo paties Poseidono). Jis gyveno požeminiame labirinte, kur jam kiekvienais metais paaukodavo po septynis vaikinus ir merginas ir Minotauras juos prarydavo. Tai buvo atėniečių mokestis už kritų caro Minoso sūnaus nužudymą. Į eilinę septyniukę savo noru atėjo ir caraitis Tesėjas.

Tesėjui atvykus į Kritą, jį įsimylėjo Minoso duktė Ariadna, kuri pasakė, kad padės Tesėjui, jeigu jis sutiks ją vesti ir išsivežti į Atėnus. Tesėjas sutiko ir priesaika patvirtino savo sutikimą, ir tada ji paprašė Dedalo parodyti, kaip galima išeiti iš labirinto. Dedalui patarus, einančiam į labirintą Tesėjui ji davė ritę siūlų. Tesėjas pririšo siūlą prie durų ir eidamas gilyn į labirintą traukė jį paskui save. Tolimiausioje labirinto dalyje Tesėjas rado Minotaurą ir kumščiais užmušė jį. Laikydamasis siūlo, jis išėjo į lauką.

Žmogų su jaučio galva - Minotaurą valdo gyvuliška prigimtis. Skirtingai nuo nepriklausomo Kentauro jis gimęs būti vedžiojamu, bandos dalimi, o ne lyderiu. Savarankiškai priimti sprendimą Minotaurui yra sunku, todėl jis linkęs veikti kitų paliepimu, paklusti svetimai valiai, jeigu ji neprieštarauja gyvuliškiems instinktams. Užmušti savyje Minotaurą - pagrindinis šio ženklo tikslas.


Informacijos šaltinis: goroskopes.narod.ru, vertimas iš rusų kalbos: Utena.eu
 

 

© Utena.eu, 2002 - 2012