Apie Švediją:
- Sostinė: Stokholmas
- Santvarka: karalystė
- Gyventojų skaičius: 8,9 mln.
- Plotas: 449 964 km²
- Valstybinė kalba: švedų
- ES narė nuo: 1995 metų
- Valiuta: Švedijos krona
Švedija - maža tauta, didelė valstybė. Dėl santykinai nedidelio gyventojų skaičiaus ir gana nemažos teritorijos Švedija priskiriama prie
rečiausiai gyvenamų Europos valstybių.
Beveik 80% Švedijos teritorijos dengia didžiuliai miškai, kalnai, ežerai, upės, pelkės ir žmogaus nepaliesta laukinė gamta.
Gamtos didingumas ir žmogaus menkumas - toks santykis šiandien formuoja švedų tautos savimonę.
Švedijos sostinė Stokholmas įkurtas 1252 metais, pastatytas ant 14 salų, sujungtų 52 tiltais, todėl vadinamas "miestu tarp tiltų".
Stokholme veikia pirmas ir vienintelis pasaulyje Nacionalinis miesto parkas. 1998 metais
Stokholmas buvo Europos kultūros centras.
Švedija užima trečią vietą pagal muzikos eksportą (po JAV ir D. Britanijos). Garsiausios švedų popgrupės - ABBA, Ace of Base, Roxette.
Švedai daug skaito; kasmet iš viešųjų bibliotekų švedai paima 65 milijonai knygų, iš jų 40% yra vaikiškos. Viso pasaulio vaikai žino švedų
rašytojos Astrid Lindgren personažus Pepę Ilgakojinę, Karlsoną ir kitus.
Švedas Alfredas Nobelis (1833 - 1896) - visame pasaulyje garsios Nobelio premijos įsteigėjas. 1867 metais jis išrado dinamitą.
Nuo 1901 metų kasmet gruodžio 10 dieną Stokholme Nobelio premija apdovanojami geriausi fizikos, chemijos, fiziologijos, medicinos ir literatūros
atstovai
.
Švedija ilgai buvo bene vienintelė šalis, neturėjusi oficialios nacionalinės šventės - tai galbūt rodo švedams būdingą skeptišką požiūrį į bet
kokius patriotinius renginius. Tik XX amžiaus pradžioje ja tapo birželio 6 - oji - Švedijos vėliavos diena.
Švedų šventės labiau siejamos su gamta: Valpurgijų naktis arba gegužės pirmosios išvakarės yra žiemos pasitraukimo ir pavasario
įsiviešpatavimo šventė, kai žmonės renkasi gamtoje prie didelių laužų ir dainuoja liaudies dainas; tradicinės vėžių, kurie švedams seniai
tapo delikatesu, puotos rugpjūčio mėnesį - tai savotiškas liūdeso prieskoniais pagardintas atsisveikinimas su trumpa ir tolstančia vasara.
1951 metais pirmuosius rinkimus "Mis Pasaulis" Londone laimėjo švedė.
Sėkmingai pasaulinėje rinkoje konkuruoja švedų bendrovės "Electrolux", "Ericsson", "Atlas Copco", "ASEA/ABB" ir "Alfa Laval".
Mašinų gamybos pramonės šaka tiekia maždaug pusę eksportuojamos produkcijos. Pramonės pajėgumus patvirtina faktas,
kad pasaulinio garso automobilių gamintojai "Volvo" ir "Saab" yra švedų kilmės, nors dabar abi kompanijos nupirktos amerikiečių.
Oresundo tiltas Švediją jungia su Europos žemynu: 16 kilometrų ilgio tiltas unikalus tuo, kad jis jungia du didmiesčius, esančius skirtingose
valstybėse - Malmę ir Kopenhagą, sukurdamas naują valstybines sienas peržengiantį didmiesčių regioną.
Švedas J. E. Lundstromas laikomas šiuolaikinių degtukų išradėju (1845 metai). XIX amžiuje apie 75% degtukų pasaulyje buvo pagaminta Švedijoje.
Dažnai švedai žmonėms asocijuojasi su blondinais, kai kas teigia, kad IX - XI amžiuose Vikingai buvę baltaplaukiai kariai. Mūsų laikais prie
baltaplaukių įvaizdžio kūrimo prisidėjo 6 - 7 dešimtmečio švedų filmai, kurių veikėjos buvo blondinės (Greta Garbo, Ingrid Bergman),
bei šiuolaikinės garsenybės - tenisininkas Bjornas Borgas, "Roxette" nariai ir
kiti.
Pagal statistinius duomenis, Švedijoje daugiausiai pasaulyje nuperkama tulpių, suvalgoma bananų ir sunaudojama ketčupo
(proporcingai vienam gyventojui).
Apie Lidčopingą:
- Įkurtas: 1446 metais
- Gyventojų skaičius: 25000
- Parduotuvių: apie 160
- Restoranų: apie 40
1997 metų liepos 7 dieną Utenos rajono taryba patvirtino
bendradarbiavimo sutartį, sudarytą 1997 metų birželio 12 dieną, tarp Švedijos
Lidčopingo savivaldybės ir Utenos rajono savivaldybės. Savivaldybės nusprendė
keistis žiniomis ir patyrimu šiose srityse: pagyvenusių žmonių priežiūra, vietos
demokratijos vystymas, laisvo verslo vystymas, rajono šildymas, atliekų
surinkimas ir nutekamųjų vandenų sistema. Švediškai miestas vadinasi Lidköping. Štai keletas miesto ir jo apylinkių vaizdų:
|
