Naujienos  |  Parankiniai  |  Pokalbiai  |  Atsiliepimai  |  Reklama  |  @ 
 

 

  Meniu:
 Titulinis
 Istorija
 Savivaldybė
 Fotogalerija
 Žemėlapis
 Pasaulis
 Skelbimai
 Informacija
 Pramogos
 Nuorodos



 

  Informacija:
 Orai
 Šventės
 Vardadien.
 Telefonai
 Pašto indek.
 Skaičiuokl.
 Valst. ženk.
 Straipsniai



 

  Straipsniai:
 Utenis
 Utenos a. ž.
 Lietuvos r.
 Lietuvos ž.
 Respublika
 XXI amžius



 

  Utenos a. žin.:
1 2 3 4



 

  Paieška:





 

  Vardadieniai:



 

  Horoskopas:

 savaitė  diena
metuose



 
 

Informacija

 

Straipsniai apie Uteną

 

 

 

"MAXIMA" - šventoriuje

  • Autorius: Algimantas Kuras, architektas
  • Numeris: 64 (903)
  • Publikacijos data: 2003-06-03

Dar nenutilo aistros dėl "Senukų" prekybinio centro statybos Utenoje, autobusų stoties vietoje, viena po kitos pasipylė publikacijos respublikinėje spaudoje, užvirė karštos diskusijos vietiniuose laikraščiuose dėl Dievo apvaizdos bažnyčios ir MAXIMA prekybos centro Utenoje, Aušros gatvėje, sandėrio.

Kad šioje vietoje turi stovėti Dievo Apvaizdos bažnyčia, turbūt, niekam Utenoje abejonių nekyla. Lygiai taip pat nei vienas su protu nesusipykęs uteniškis neabejoja, kad šioje urbanistiškai reikšmingoje teritorijoje MAXIMOS neturi būti.

Vien jau pažvelgus į gegužės 20 d. "Utenyje "išspausdintą bažnyčios ir MAXIMOS maketo nuo- trauką profesionalo akimis, šiurpas eina per nugarą. Šalia didelės skardinės dėžės vos už keleto metrų stūkso tarsi atsitiktinai numesta mažytė, šiek tiek už individualų gyvenamąjį namą didesnė tokios pat formos dėžutė - bažnyčia vadinama. Abu šiuos statinius teskiria medžių eilė, užtat jungia bendra futbolo aikštės dydžio automobilių stovėjimo aikštelė.

Ankstesniame netradicinės architektūros piramidės bažnyčios projekte autoriai architektai V. Treinys ir J. Šipalis pasistengė, kad visas bažnyčios komplekso planavimas, statinių išdėstymas, jų architektūra sudarytų vientisą harmoningą urbanistinį ansamblį. Prieš dešimtmetį pastatyta koplytėlė su klebonijos pastatu jau dabar turi savo charakterį, įsimenančias architektūros formas, elementus, detales ir tapo neatskiriama formuojamo kultūrinio centro dalimi.

O peršama statyti bažnyčia - dėžė su šiais statiniais neturės nieko bendra, ir bažnytine architektūra ar civilizuotu urbanizmu čia net nekvepia. Jokios harmonijos ar tarpusavio ryšio aš čia nematau.
 

 

 

Pagaliau koks tikslas išgriauti, sunaikinti tai, kas jau yra padaryta, pašventinta. Buvęs bažnyčios statytojas kun. Sigitas Sudentas, supratęs, kad piramidės formos bažnyčią pastatyti bus per brangu ir sudėtinga, prieš keletą metų su tais pačiais architektais bažnyčios projektą pakoregavo. Vietoj piramidės ant tų pačių trikampio plano formos pamatų suprojektuota neaukšta, santūrios architektūros plokščiastogė bažnyčia su išsaugota Dievo Apvaizdos simbolika. (Pažiūrėkite į išspausdintą nuotrauką ir patys spręskite).

Architektai paskaičiavo kad šios pakoreguotos bažnyčios statybos užbaigimas kainuotų apie 3 mln. litų.

Aš nežinau, kas klaidina JE vyskupą J. Kaunecką kuris interviu "Utenyje" mini 80 mln. litų sumą. Iš kokio piršto išlaužta šita pinigų suma - vienas Dievas težino. Galbūt vyskupas net neinformuotas apie pakoreguotą bažnyčios projektą, ko gero, nėra matęs naujo maketo ir nežino finansinių paskaičiavimų.

Beje, tikintieji turi žinoti, kad MAXIMA už žadamą 1 mln. litų sutartyje numato tik pastatyti bažnyčios dėžę, sustatyti langus ir lauko duris - be vidaus apdailos. Vidaus apdaila elementariais paskaičiavimais kainuos dar apie 1,5 mln. litų. O būtent šitą pinigų sumą turės sumesti tikintieji, jei norės per Kalėdas melstis naujoje bažnyčioje. Vaizdžiai tariant, skęstančių gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas. Atsidursime nuogi dilgėlėse ir nežinosime, kaip iš ten išsikapanoti.

Ir jau visai tikėtina, konsorciumo ir bažnyčios sandėris praranda bet kokią prasmę, gavus vietinių Utenos verslininkų patikinimą jau kitą mėnesi i Dievo Apvaizdos bažnyčios statybos sąskaitą pervesti per 1 mln. litų. Kai kas gali paklausti, kodėl tik dabar, kai "Vilniaus prekyba" pradėjo brautis į miestą, vietininiai verslininkai tapo tokie dosnūs ir supratingi. Paaiškinimas labai paprastas. Norint įsukti verslo smagratį, duodanti tam tikrą pelną, reikalingas nemažas laiko tarpas. Per Nepriklausomybės dešimtmetį mūsų verslininkai sustiprėjo, atkuto ir jau šiandien dalį pelno gali paaukoti kilniems tikslams.

Pagaliau stambaus prekybos centro ir bažnyčios būtent tokia gretimybė kelia didelių prieštaravimų. Palyginęs, koks intensyvus judėjimas vyksta aplink pastatus veikiančiuose RIMI, MAXIMOS, AKROPOLIO prekybos centruose Vilniuje, psichologiniu požiūriu sunkiai įsivaizduoju dvasios ramybę ir nusiteikimą maldai tokioje bažnyčioje. Pagaliau, kas gali paneigti tikimybę, kad, pastačius kompleksą vieną gražią dieną prie MAXIMOS sienos priešais bažnyčią neišdygs stiklinis narvas - AKVARIUMAS - 3, tik ne su beždžionėmis, o su pusnuogėmis gražuolėmis.

Jūs manote, kad prekeiviai atsiklaus tikinčiųjų ir nieko panašaus neįvyks. Nebūkite naivūs. Prekybos bosams svarbiausia - biznis ir pinigai. Juk sakoma, įsileisk kiaulę į bažnyčią - ant altoriaus užlips.

Be to, 6000 kv. m prekybos centras tikrai neišsiteks pernuomotoje žemės sklypo dalyje. Tokiam monstrui reikalinga žymiai didesnė teritorija. Tai ne tik statinys. Tai ir automobilių stovėjimo aikštelės, tai ir ūkiniai kiemai, tai ir aikštelės šiukšlių konteineriams, ir privažiavimai treileriams ir kt. Todėl šiam tikslui reikės nušluoti nuo žemės paviršiaus esanti eglynėli, iškirsti kitus medžius, išlyginti Krašuonos upelio pakrantę ir teritoriją praplėsti iki Aušros ir Aukštakalnio gatvių sankryžos. Tokiu būdu bus sudarkytas kraštovaizdis, suniokoti želdiniai, padaryta didžiulė žala miesto žaliesiems plotams. Ir iš viso, ar įmanoma tokią dėžę harmoningai įkomponuoti, kaip rašoma "Utenyje", į miesto želdynų zoną.

Tiek patvirtintame miesto bendrajame plane, tiek miesto centro detaliajame plane tokiems prekybiniams monstrams statyti vietos nenumatytos, todėl MAXIMOS "įkalimas" čia peržengtų visas urbanistinio padorumo ribas. Suprantama, strategiškai patogi centro vieta su paklotomis inžinerinėmis komunikacijomis visuomet traukia stambiųjų prekybos ryklių dėmesį. Todėl jų tikslas - pamaloninti valdžios vyrus, tarybos narius ir visus kitus atsakingus asmenis žemiškomis gėrybėmis, kad tik šis gardus žemės lopinėlis būtų jiems teisiškai įformintas.

Šioje situacijoje įžvelgiu dar didesni pavojų ir klastą. MAXIMOS statyba, ko gero, nėra pagrindinis tikslas. Juk gigantišką karkasinį prekybos centrą galima pastatyti greičiau nei per metus, o jam išmontuoti nereikės ir mėnesio. Svarbiausia tapti šios žemės sklypo teisėtais šeimininkais, o jau tada - ponų iš "VP Market" valia, kas šitame sklype stovės. Šių mano samprotavimų pagristumą patvirtina susidomėjimas kaimynystėje grąžintinu žemės sklypu tarp Aušros gatvės ir Utenos kultūros centro rūmų, vos tik pasirodžius pirmoms publikacijoms spaudoje. Prekybininkai nesnaudžia. Bus išnaudota bet kuri galimybė pusvelčiui įsigyti žemę miesto centre, kol dar kainos ne europietiškos.

Vakarų demokratinėse šalyse apie tokių žemės sklypų grąžinimą nebūtų ir kalbos - jie paprasčiausiai miesto municipaliteto būtų išperkami. Deja, pas mus tokie klausimai sprendžiami kiek kitaip. Iki 1990 m. galiojusi juridinė bazė bei iškreipti žemės nuosavybės santykiai, o pasikeitus politinei situacijai - žemės nuosavybės suabsoliutinimas dar ir dabar kelia didelę grėsmę miesto identitetui, dažnai kenkia miesto bendruomenės interesams.

Kur reikia statyti panašius monstrus, vaizdžiai pademonstravo Utenos rajono kooperatyvas, atidaręs prekybos centrą "Rašė". Sutvarkyta apleista teritorija miesto pakraštyje, pridengti neišvaizdūs automobilių garažų kooperatyvo "Žuvėdra" boksai, įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė lankytojams. Nauda ir patogumas - visiems.

Šiek tiek savo samprotavimus norėčiau pakreipti kita linkme. Pagristai kyla klausimas, ar kas nors išanalizavo esamą situaciją, ar atliko elementarius tyrimus, skaičiavimus, kiek Utenai tokių prekybos milžinų reikia. Ir be analizės aišku - visai pakanka esamų. Bet kuriuo paros metu užėję į bet kuri didesnį veikiantį prekybos centrą, čia rasime kalnus įvairiausių prekių, pulką pardavėjų, kasininkių, apsauginių ir tik vieną kitą pirkėją.

Aišku, prekybos banginiai argumentuotai bandys įtikinti rajono valdžios vyrus, tarybos narius apie būsimą didelę naudą miesto infrastruktūrai, eiliniai miesto gyventojai išgirs daug malonių žodžių apie krintančias prekių kainas. Žiūrėk, vienas kitas ir užkibs ant šio propagandinio jauko, bet dauguma gyventojų pasakojimais jau nebetiki.

Visi puikiai prisimename istoriją su degalinių išdėstymu ir statyba mieste. Ar vartotojui nuo to geriau pasidarė? O gal benzinas atpigo? Anaiptol... Šiais laikais nesunku susitarti, ir jokie rinkos dėsniai čia negalioja.

Arba pasižiūrėkime, kas darosi su miesto vaistinėmis. Atsiradęs finansiškai stiprus eurovaistinių tinklas dirbtinai numušė kainas ir laikys jas tol, kol bankrutuos visi konkurentai. Štai tada ir prasidės kainų pasiutpolkė. Be galo, be krašto. Ir mokėti už vaistus turėsime tiek, kiek savininkai užsigeis. Mirti juk niekas nenori...

Galbūt "Vilniaus prekybos" bosai mano kitaip. Jokiu būdu. Naiviai patikėję gražiais prekybininkų žodžiais, atsižvelgę į suklaidintų bažnyčios hierarchų agitaciją, noromis nenoromis galime patys sau paspęsti kilpas.

Norisi tikėti, kad šios kadencijos rajono taryba, kurios pagrindą sudaro vietiniai verslininkai, įmonių vadovai, inteligentai, tinkamai išanalizuos ir įvertins susiklosčiusią situaciją ir nepriims ydingo sprendimo, įteisinančio blogą sandėrį, o galbūt - pačią didžiausią urbanistinę aferą Utenoje.

Bažnyčios statyba visais laikais buvo, yra ir bus neeilinis ir nevienadienis reiškinys. Jos statomos dešimtmečiais, šimtmečiais ir išlieka visiems laikams.

O prekybos monstrų statybos era labai greitai praeis ir išsisklaidys kaip pavasarinis rūkas. Užsigeidus greito rezultato, pasidavus momento efektui ir nuėjus lengviausiu keliu, būtų padaryta nepataisoma klaida ir didžiulė žala miestui. Panorėjus galima paieškoti kitų problemos sprendimo variantų, išskyrus vieną - jokio kito objekto šiame sklype neturi būti.

1 / 4

 

 

 

© Utena.eu, 2002 - 2012