Naujienos  |  Parankiniai  |  Pokalbiai  |  Atsiliepimai  |  Reklama  |  @ 
 

 

  Meniu:
 Titulinis
 Istorija
 Savivaldybė
 Fotogalerija
 Žemėlapis
 Pasaulis
 Skelbimai
 Informacija
 Pramogos
 Nuorodos



 

  Fotogalerija:
 XX a. pradž.
 Devint. deš.
 Bėga metai
 Utena dabar
 Iš paukščio
 Sutemus
 Bažnyčios
 Skulptūros
 Dvaro sody.
 Mokyklos
 Įmonės
 Parduotuvės
 Siaurukas
 Gamtos rei.
 Šventės
 Utenos apy.



 

  Bažnyčios:
 Kristaus Ž.
 Dievo Apva.
 Marijos ko.
 Sentikių c.
 Stačiatikių



 

  Kristaus Žen.:
1 2 3



 

  Paieška:





 

  Vardadieniai:



 

  Horoskopas:



 
 

Fotogalerija

 

Bažnyčios

 

Kristaus Žengimo

 

Pirmoji bažnyčia Utenoje buvusi pastatyta prie Utenio Piliakalnio (Norkūnų kaimas), greičiausia senosios lietuvių šventovės vietoje. Jos vieta ženklinę devyni šaltiniai. Norkūnų žmonės rodydavo buvusių pamatų liekanas.

Padavimai sako, kad Utenos miestas čia buvęs didelis ir jame buvusios net kelios bažnyčios. Pirmąją bažnyčią 1416 metais pastatęs D.L.K. Vytautas ar kas kitas jo pavedimu. Bet yra nuomonių, kad bažnyčia čia galėjusi atsirasti apie 1390 metus. Žinoma, ji buvo medinė. XVI amžiaus viduryje ir XVII amžiaus pradžioje bažnyčia atstatyta.

1796 - 1802 metais Utenoje pastatyta nauja medinė bažnyčia, jau ketvirtoji iš eilės. 1866 metais medinė bažnyčia atnaujinta.

1879 metais gegužės 31 dieną Dievo Kūno šventės dieną, Uteną ištiko didelis gaisras, kurio metu liepsnose pražuvo visas miestelis. Sudegė ir gražioji bažnyčia, klebonijos pastatai. Uteniškius ištiko baisi nelaimė - jie liko be pastogės, be duonos, tik ant griuvėsių ir pelenų.

Po gaisro prasidėjo atstatymo darbai. Ant kapinių pastatyta laikina medinė šėtra, kurioje buvo laikomos pamaldos. Iš degėsiuose rastų plytų ir akmenų sulipdyta klebonija. Visomis išgalėmis buvo ruošiamasi naujos murinės bažnyčios statymui. Ši sunki našta teko patiems parapijiečiams ir jų klebonui kunigui Adomui Vyšniauskui. Aukas teko rinkti visoje Žemaičių vyskupijoje, tačiau šį darbą kliudė rusų valdžia.

Statyba pradėta 1882 metais. 1898 metais gegužės 28 dieną ją konsekravo vyskupas G. Cirtautas.

1882 - 1884 metais statyta mūrinė bažnyčia yra ypatinga ir reta tuo, kad jos kryžmą dengia didelis centrinis kupolas. Ant fasadinės sienos yra du maži bokšteliai, žemesni už kupolą. Projektas architekto Lukševičiaus, stilius ekelektinis: romaniško ir bizantiško mišinys. Langų ir bokštų angų arkos pusiau apskritos. Didysis kupolas apskrito plano (dydis 33 x 35 metrų), iškeltas ant aukšto būgno su langeliais.

Prieš bažnyčios frontą yra dideli cementiniai laiptai, o ties fronto viduriu ant stogo pastatyta didžiulė Mykolo arkangelo su trimitu statula (atrestauruota 2003 metais). Kairioje laiptų pusėje (po bažnyčia) yra palaidotas bažnyčios statytojas kun. Adomas Vyšniauskas. Čia yra įmūryta ir jo paminklinė lenta su atitinkamu įrašu.

Vidus padalytas į tris navas, presbiterija su zakristijomis šonuose, narteksa su choro tribūna ant jo. Aplink bažnyčią yra galerijos antrajame aukšte. Į choro tribūną veda dveji mūriniai laiptai. Yra keturi altoriai su mūrinėmis menkomis. Didysis altorius turi koplytėlės pavidalą su dviguba arka, kuri apgaubia Švč. M. Marijos statulą. Greta stovi dvi kitos šventųjų statulos. Sakykla su baldakimu yra gausiai išpuošta reljefiniais drožiniais ir augaliniais filigranais. Klausyklų ornamentika panaši į altorių.

Greta bažnyčios stovi aukšta mūrinė varpinė, statyta 1866 ar 1876 metais. Akmenų ir plytų mūras padabintas dvigubu karnizu su ornamentuotu fryzu. Visos angos su pusapskritėmis arkomis. Ant stogo yra tambūras su šalmu ir kryžiumi. Varpinė turi rūsį.

Šventoriaus plotas didelis, 76 x 68 metro. Aptvertas mūrine tvora, kurios dalis buvo suremontuota 1946 metais.

Bažnyčios vidus buvo įruošiamas ir puošiamas ilgesnį laiką. 1927 metais ją iš pagrindų suremontavo klebonas kun. J. Asminavičius parapijiečių lėšomis. Didysis altorius vienaukštis, jo mensa mūrinė, kitos dalys medinės. Altoriuje yra kolonų ir paauksuotų kapitelių, didelis paveikslas kuriame vaizduojamas Jėzaus į Dangų žengimas (bažnyčios titulas). Altorius buvo pastatytas 1900 metais, o 1979 metais vėl iš pagrindų restauruotas. Kairysis, Švč. Mergelės Marijos altorius, medinis, pilko marmuro spalvos, tik mensa akmeninė. Jo nišoje stovi gražaus darbo, iš medžio išdrožta Švč. Mergelės Marijos statula. Bažnyčios sakykla pritvirtinta prie pirmosios kolonos, gražaus ir įspūdingo dizaino. Krikštykla medinė, gražiai išdrožinėta. Joje įruoštas Jėzaus Krikšto paveikslas. Bažnyčioje yra 6 klausyklos, kurių 4 gražios ir puošnios. Jos pritaikytos prie bažnyčios stiliaus ir įruoštos 1940 - 1944 metais, klebono kun. Petro Raudos rūpesčiu. Į chorą ir galerijas veda dveji mūriniai laiptai. Viršuje yra 12 balsų vargonai, pastatyti 1899 metais.

Prieš I pasaulinį karą bažnyčia buvo įsigijusi 3 varpus. 1915 metais rusai juos išgabeno, bet po karo 2 varpai buvo sugražinti, tačiau 1 buvo suskilęs ir nebegalėjo būti naudojamas. Sveikasis varpas turi gerą skambesį. Jis yra gamintas 1805 metais Vilniuje.

Šiandien bažnyčioje yra išlikusių religinio meno bei kulto vertybių: XVIII amžiaus italų mokyklos paveikslas - "Izaoko auka"; "Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į Dangų", "Kristaus žengimas į Dangų", XIX amžiaus - "Paskutinė vakarienė", 1873 metais tapytos 14 Kryžiaus kelių paveikslų, P. Rozelino 1800 metais tapytas paveikslas "Angelas Sargas", XIX amžiaus Juozo Paplausko darbo metalinė sakykla, Antano Deveikio medinė skulptūra "Trimituojantis angelas" (XIX amžiaus).

 


Paminklas

 

Plačiau...

 


Paminklas

 

Plačiau...

 


Kapinės

 

Plačiau...

 


Bažnyčia rūke

 

Plačiau...

 


Bažnyčia rūke

 

Plačiau...

 


Bažnyčia ir varpinė rūke

 

Plačiau...

 


Bažnyčia

 

Plačiau...

 


Bažnyčia

 

Plačiau...

 

3 / 3

 

 

© Utena.eu, 2002 - 2012