Naujienos  |  Parankiniai  |  Pokalbiai  |  Atsiliepimai  |  Reklama  |  @ 
 

 

  Meniu:
 Titulinis
 Istorija
 Savivaldybė
 Fotogalerija
 Žemėlapis
 Pasaulis
 Skelbimai
 Informacija
 Pramogos
 Nuorodos



 

  Fotogalerija:
 XX a. pradž.
 Devint. deš.
 Bėga metai
 Utena dabar
 Iš paukščio
 Sutemus
 Bažnyčios
 Skulptūros
 Dvaro sody.
 Mokyklos
 Įmonės
 Parduotuvės
 Siaurukas
 Gamtos rei.
 Šventės
 Utenos apy.



 

  Paieška:





 

  Vardadieniai:



 

  Horoskopas:



 
 

Fotogalerija

 

Dvaro sodyba

 

Kaip ir gyvenvietė, taip ir dvaras, yra vieni seniausių Lietuvoje. Sritinio kunigaikščio Daumanto ir Utenos paminėjimas siekia XIII amžiaus vidurį (1261). Ten, kur apie 1280 metus buvo pilis - ant Narkūnų piliakalnio - Utena neišliko. Dvaras ir miestelis kūrėsi Krašuonos, Viešos ir Utenėlės upių santakoje. Dvaras įsikūrė arčiau Krašuonos upės, o miestelis į vakarus nuo jo. Jau XV amžiuje feodalų žemę (domeną) dirbo lažiniai valstiečiai. Šimtmečiu vėliau, ėmė kurtis palivarkai. Kai XV amžiuje Utena tapo pilies seniūnija ir kai po Livonijos karų pilis buvo sunaikinta, dabartinėje vietoje išaugo Utenos dvaras ir valsčiaus centras. Utenos dvaras priklausė Didžiojo kunigaikščio Aleksandro stalui. Dvaro valdytoju buvo paskirtas kunigaikštis Mykolas Glinskis. Atsirado valdovinis dvaras su miesteliu, kuris atsiskyręs nuo valsčiaus. Mokėjo šiam dvarui atskirus mokesčius. Valdant Joachimui Bielskiui, dvaro pastatai buvo skurdūs, priklausė Utenos seniūnijai. Pirmasis seniūnas buvo Jonas Liutaveras Chreptavičius. Valdovinį dvarą valdė apie 15 vietininkų. Dvaras ir miestelis priklausė valdovui, kuris ir skirdavo vietininkus. Kai valdovo ižde trūkdavo pinigų, dvarą įkeisdavo didikams.

1518 metais Utenos dvaras su miesteliu ir valsčiaus žmonėmis, kaip užstatas, buvo perduotas didikui Grigaliui Astikui. Po metų - Albertui Goštautui, kuris, tapęs Vilniaus vaivada, gavo nurodymą, kad karališko Utenos dvaro sklypus ir tarnus parduotų kunigaikščiui Andriui Masalskiui. Nuo 1527 metų dvarą valdė Motiejus Miknavičius, Aleksas Paulavičius ir kiti. 1522 metais Didysis Lietuvos kunigaikštis Utenos bažnyčiai paskyrė žemės iš Utenos ir Užpalių dvarų. Po švedų, vėliau po rusų antplūdžių, XVIII amžiaus pradžioje Utenos dvaras seimų nutarimu buvo perduotas rusams smolenskiečiams. Nuo XVIII amžiaus pabaigos Utenos dvaras su 3000 deš. žemės perėjo į privačių dvarininkų Strutinskių rankas. Vilniaus universiteto bibliotekoje esančiame 1596 metų gruodžio 31 dienos Utenos dvaro inventorizacijos akte, surašytame po pono Joachimo Bielskio valdymo dvarą perduodant A. ir M. Cikauskams, rašoma, kad dvaras labai apleistas: priemenės be durų, be vyrių, dideli langai be stiklų, be langinių, tokios ir šoninės (kamarėlės). Prie mažesnio namo rūmai su dideliu valgomuoju, penkiais berėmiais langais, kitame - virtuvė, bravoras. Trečias tuščias namas su bedure priemene. Pastatai mediniai, patinkuoti. Duonos kepyklėlė juoda krosnim, bedurė, netoli jos - arklidė, dvi klėtys - tuščios.

1667 metais seimo reikalavimu Utenos dvaras su valsčiumi perėjo į rusų atėjūnų rankas, po jų - lenkų dvarponiams. Vystėsi baudžiavinis ūkis, kraštas skurdo, o dvaro palivarkas vis augo. Žygimanto Augusto reformos metu (XVI amžiuje) Utena su apylinke buvo priskirta Vilkmergės (Ukmergės) pavietui. 1774 metais Utenos, Noliškio ir Dičiūnų dvarams priklausė 150 valstiečių ir 8 šlėktų kiemai. 1731 metais ivyko Utenos dvaro dalybos tarp A. Bilevičiaus ir Strutinskio. XVIII amžiuje visą Uteną, sudegino švedai, po to kilo badas, maras. 1853 metais dvare buvo 26 gyventojai, 18 iš jų - samdiniai. Aleksandras Lučka - dvaro įgaliotinis, Anupras Šlepetys - valdytojas. 1855 metais dvaras atiteko į privačias Pilsudskio rankas. Utenos parapijai priklausė ir Suginčiai su apylinkėmis, o maršalo Juozapo Pilsudskio motina gyveno dvare. Rašoma, kad jis gavo žemės su 768 baudžiauninkais uteniškiais. Vėliau jis Utenos dvarą perdavė Kriauzei, žiauriam vokiečiui. 1853 -1861 metais Utenos dvarą valdė Aleksandras Lučko. Matyt, Kriauzė čia negyveno, o turėjo dvaro valdytoją. Kriauzių tuo metu dar būta ir Obelių dvare. 1856 metų rudenį Utenos dvaro baudžiauninkai sukilo prieš Kriauzę. Jiems vadovavo Bizokas, Katilius, Postelis. Nepadėjo ir pasikviesti žandarai. Po skundų, Utenoje įteiktų pravažiuojančiam carui, Kriauzė buvo atleistas.

1861 metais panaikinus baudžiavą, kaimai atsiskyrė nuo dvaro. Buvo sudaromi nauji žemių planai (yra 1864 metų Utenos, Rašės miestelio planas, išlikęs CVIA). 1881 metais surašant Utenos parapiją Utenos dvare įrašytas 65 metų Aleksandras Balcevičius su 36 metų žmona Teodora ir 4 vaikais. Naujasis ponas atvykęs iš Gaidelių dvaro. Jis buvo plento Kaunas - Daugpilis darbų rangovas, pastatęs tebesančius raudonplyčius, dviaukščius dvaro rūmus, ūkio pastatus, užveisęs sodus. Jis buvo medžioklių mėgėjas, laikė daug kurtų. Jam mirus (kapas Utenos parapijos kapinių centre), dvarą ilgokai valdė žmona Teodora. 1883 metais Balcevičių dvare vyko darbininkų streikai. Buvo bylinėjamasi ir dėl teisės į Ąžuolijos ganyklas. 1892 metais Utenos parapijos knygoje įrašyta Teodora Balcevičienė su sūnumis Aleksandru, Teodoru ir dukra Teodora, valdžiusi 3000 deš. žemės su Ąžuolijos miškais, palivarkais, užkaboriais. Ponai nemažus gabalus žemės skyrė savo vaikams - atsirado jų vaikų palivarkai: Aleksandruvka, Teodoruvka, Januvka. 1897 metais dvare gyveno 26 gyventojai.

Iki šių dienų išliko prie pat dvaro buvęs kumetynas (vėliau ubagynas), prie kapinių ir dvare - senos liepos, prie kurių stovėdavę loviai baudžiauninkams plakti. Liko tvartas, klojimas. Neseniai nuversti raudoni dvaro vartų stulpai, buvę prie pat dabartinės Špokinės. Šiuos dvaro rūmus Pirmojo pasaulinio karo metais buvo užėmę vokiečių, rusų ir lietuvių kariuomenės, po to įsikūrė "Saulės" gimnazija. Buvo nuverstos rūmų kolonos, sunaikintos barokiškos puošmenos frontone. 1925 metais Utenos dvaras buvo išparceliuotas galutinai - Balcevičiams paliktas 81 ha žemės plotas. Išlikusiame didžiuliame parceliacijos plane nurodoma, kad prieš parceliaciją dvarui priklausė dar 655 ha, o taip pat po keliolika ha Paraudės, Liaumuškių, Podkiegelių viensėdijose.

 


Rūmų fasadas

 

Plačiau...

 


Namas

 

Plačiau...

 


Namas

 

Plačiau...

 


Miegamasis korpusas

 

Plačiau...

 


Miegamasis korpusas

 

Plačiau...

 


Miegamieji korpusai

 

Plačiau...

 


Buvęs sandėlis

 

Plačiau...

 


Sandelio lango fragmentas

 

Plačiau...

 


Tvarto - klojimo fasadas

 

Plačiau...

 


Rūsys

 

Plačiau...

 


Rūsys

 

Plačiau...

 


Krašuonos upelis

 

Plačiau...

 

 

© Utena.eu, 2002 - 2012